Bendrai

TURINYS:

Turint klausimų ar komentarų puslapio kūrėjui prašom rašyti adresu skiauteretastritonas@gmail.com (Dalia Bastytė)

Labai bendrai ir paprastai

Tritonai yra varliagyviai, taigi jie daug aritmesni varlėms negu, pavyzdžiui, driežams. Kaip ir dauguma varlyčių jie dalį savo gyvenimo praleidžia vandenyje, po to išlipa į sausumą. Kai užsinori daugintis vėl sugrįžta į vandenį. Taigi jie ištiesų yra priklausomi nuo vandens – netgi tuomet kai vaikštinėja sausumoje aplinkui turi būti užtektinai drėgna, kad jų oda neišdžiūtų. Nes kvėpuoja tritonai įpatingu būdu (taip, kaip ir varlytės) ne tik plaučiais, bet ir per odą. O kad oda galėtų kvėpuoti, ji turi būti drėgna.

Paprastasis tritonas
Paprastasis tritonas

Visi gyvūnai evoliucijos eigoje stengėsi tapti labiau prisitaikę negu kiti ir tokiu būdu išlikti. Kai kurie iš jų keisdavosi taip, kad užimtų dar niekieno nenaudojamas buveines, ten jie surasdavo daugiau maisto. Taip ir varliagyviai prisitaikė gyventi kitaip nei organizmai, kurie gyvena tik vandenyje ar tik sausumoje. Tuom jie yra išskirtiniai.

Tačiau viskas ėmė labai greitai keistis kai atsirado civilizuotas žmogus, kuris aplinką pritaikė savo poreikiams. Varliagyviai tapo labiau pažeidžiami negu kiti gyvūnai, nes jų išgyvenimui reikia ir to, ir šio, ir dar ano. Kai kurių iš jų poreikiai, pavyzdžiui, skiauterėtųjų tritonų, yra išties dideli. Be to, jie negali toli ar greitai pabėgti ir susirasti kitos vietos gyvenimui. Taigi labiau žmonių apgyvendintose vietose reiklūs varliagyviai nebegyvena.

Į viršų

Tritonų buveinės

Paprastai tritonai, kaip, beje, ir kiti varliagyviai, laikomi ne visiškai prisitaikiusiais gyventi sausumoje. Tačiau iš tiesų būtent jų turimi išskirtiniai bruožai leidžia jiems naudotis tomis buveinėmis, kurias jie užima. Varliagyviai vieninteliai iš visų stuburinių gali plačiai eksploatuoti vieną buveinių tipą – t.y. išdžiūstančias kūdras.

tritonų buveinė

Tritonų buveinė

Jie sugeba savo dviejų fazių gyvenimo ciklą priderinti prie šių mažų vandens telkinukų prisipildymo vandeniu ir išdžiuvimo ciklų. Kintanti jų kūno temperatūra taip pat atneša naudos – lyginant su paukščiais, žinduoliais ir netgi kai kuriais ropliais, varliagyvių maisto poreikiai yra maži, todėl jie gali gyventi tose vietose, kur maisto ištekliai skurdūs ir kitos stuburinių grupės ten neišgyventų.

Tritonai gali gyventi ir šiek tiek didesniuose stovinčio vandens telkiniuose, tačiau iš tokių telkinių juos dažniausiai iškrapšto ten gyvenančios žuvys. Žuvys suėda tritonų lervutes ir tritonai nebegali išlikti.

Tačiau tritonų buveinės – tai ne tik mažos kūdros, kuriose jie gali veistis, tai taip pat ir aplinka aplink kūdras. Paprastai tritonai nenueina toliau negu 500m nuo veisimosi kūdros, taigi tame plote jie turi susirasti vietą žiemojimui. Taip pat aplinka aplink kūdrą turi būti tinkama tritonams vaikštinėti vasarą ir rudenį, kai jie išlipa iš vandens.

Kadangi tritonų kūno teperatūra būna tokia pati kaip ir aplinkos, tai, kad visai nesušaltų, jie žiemoja tokiose vietelėse, kur aplinkos temperatūra būna teigiama. Jie gali žiemoti po senais kelmais ar nuvirtusiais medžiais, kur pūvanti mediena išskiria šilumą. Kartais jie susiranda kitų gyvūnų po žeme išraustus ir nebenaudojamus urvelius, o kartais jie netgi ateina miegoti žiemos miego pas žmones ir ieško prieglobsčio nuo šalčio rūsiuose ar po namų pamatais.

Yra daug priežasčių, kodėl varliagyviai nyksta visame pasaulyje, tačiau buveinių pokyčiai yra geriausiai aprašyta varliagyvių populiacijų mažėjimo priežastis. Buveinių sunaikinimas akivaizdžiai sumažina varliagyvių gausumą ir įvairovę tiesiogiai paveiktose teritorijose. Vandens buveinių užteršimas arba rūgštėjimas taip pat neigiamai įtakoja varliagyvių išlikimą. Vandens rūgštėjimas daro didelį poveikį varliagyvių paplitimui, dauginimuisi, kiaušinių bei lervų vystymuisi ir mirtingumui. Taip pat akivaizdu, kad metalai ir cheminiai preparatai, naudojami insekticiduose bei herbiciduose veikia toksiškai varliagyvių lervinę stadiją.

Lietuvoje tritonai nyksta todėl, kad vienos jų kūdros užželia, o į likusias prileidžiama žuvų. Taip pat todėl, kad sunaikinama natūrali aplinka aplink kūdras.
Į viršų

Tritonų gyvenimo ciklas

Kai ateina pavasaris, atšyla oras ir atitirpsta kūdros tritonai ima lysti lauk iš savo žiemojimo slėptuvių. Žinoma, priklauso nuo metų, bet dažniausiai jie išlenda balandžio pradžioje. Tuomet jie patraukia į savo kūdras, kuriose išbūna apie 2 – 3 mėnesius. Taigi balandį tritonai poruojasi ir patelės deda kiaušinius, kurie kiekvienas būna apie 2mm dydžio. Iš viso viena patelė padeda apie 200 – 300 kiaušiniu, t.y. visai nedaug jei palyginsime su mūsų žaliosiomis varlytėmis, kurių viena patelė padeda po kelis tūkstančius kiaušinių. Todėl tritonai labiau saugo savo kiaušinius – patelė susuka kiekvieną kiaušinį atskirai į minkštus vandens augalų lapus taip paslėpdama juos nuo plėšrūnų.

tritonų kiaušiniai

Tritonų kiaušiniai – skiauterėtojo tritono iš kairės, paprastojo iš dešinės
Po trijų savaičių iš kiaušinių išsirita lervutės. Jos kvėpuoja išorinėmis žiaunomis ir visai negali būti be vandens. Lervutės auga medžiodamos visus gyvūnėlius, kuriuos gali praryti.

skiauterėtojo tritono lerva

Skiauterėtojo tritono lerva

Daugmaž rugpjūčio mėnesį lervos tampa panašios į suaugusius tritonus, jų išorinės žiaunos nunyksta ir jos būna pasiruošusios lipti į sausumą. Taip jos ir padaro.

Naujai iškepti tritonai kartu su senesniais pabūna kartu sausumoje kol orai atšąla, tuomet patraukia ieškoti šiltos ir ramios vietelės žiemojimui, kad pabudę kitą pavasarį vėl galėtų sugrįžti į savo kūdrą. Daugintis tritonai pradeda 2 – 5 gyvenimo metais.
Į viršų

Uodeguotųjų varliagyvių veisimosi ypatumai

Uodeguotųjų varliagyvių dauginimasis gerokai skiriasi nuo beuodegių – kad ir tokiais esminiais dalykais, kaip tai, kad uodeguotųjų varliagyvių apvaisinimas vyksta patelės reprodukciniuose takuose, kai tuo tarpu normalių varlyčių apvaisinimas būna visiškai išorinis. Tritonų patinai, po sudėtingo piršimosi ritualo, padeda spermatoforą (subtilus darinys, sudarytas iš spermaužpildytos kepurėlės, uždėtos ant įmantrios formos pagrindo) ir stengiasi, kad patelė jį paimtų ir pati įsidėtų į savo reprodukcinius takus.

Spermatoforas

Spermatoforas

Patelė gali poruotis su keliais patinais, susirinkti jų spermatoforus, o apvaisinimas įvyksta vėliau. Dar vėliau patelė pati viena išslapsto apvaisintus kiaušinius.

Šitie uodeguotųjų varliagyvių dauginimosi ypatumai lemia sudėtingą dauginimosi elgseną.

Į viršų
Tritonų dauginimosi elgsena

Iš žiemos miego prabudę patinai pirmi sugrįžta į kūdras ir užsiima poravimuisi patogias vietas. Be to, patinai prieš poruodamiesi užsiaugina aukštas skiauteres. Skiauterė neturi praktiškos reikšmės, tačiau ji turi didelę nepraktišką reikšmę – patelės poruojasi su patinais, kurie turi didesnes skiauteres. O kodėl jos taip elgiasi? Ar iš moteriškos tuštybės? Biologai gali atsakyti – tokiame elgesyje yra daug gyvenimiškos logikos. Skiauterės užauginimui tritonas turi panaudoti daug maisto medžiagų ir energijos. Didelę skiauterę gali užauginti tik sveikas ir stiprus individas. Ir kuo patinas stipresnis, tuo didesnę skiauterę jis gali užauginti. O kuo stipresnis tėtė, tuo stipresni bus ir vaikai. Taigi tritonės, linkėdamos gero savo palikuonims, stengiasi pasirinkti kuo stipresnius patinus. Visiškai dėl tos pačios priežasties pavasarį patinai būna ryškesnių spalvų. Taip evoliucija ir juda į priekį.

Skiauterėtas tritonas poravimosi metu

Skiauterėtas tritonas poravimosi metu

O patinai, norėdami palikti palikuonių, ne tik skiauteres augina, bet ir stengiasi apginti teritoriją, kuri geriausia poravimuisi. Europos tritonai skirstomi į didžiuosius ir mažuosius, dvi rūšys Lietuvos tritonų atstovauja abiem dydžio grupėms – paprastasis tritonas priklauso mažiesiems tritonams, o skiauterėtasis didiesiems. Taigi didieji tritonai turi savo poravimosi teritoriją, kurią gina nuo kitų patinų, o mažieji tritonai yra ne teritoriniai gyvūnai. Teritoriniai tritonai, pavyzdžiui, skiauterėtasis išsirenka mažus, lygius, neužžėlusius kūdros dugno plotelius ir dažniausiai juos gina nuo kitų patinų gan taikiais būdais, t.y. atsistodami tam tikra poza, kuri kitam patinui pasako: “Šita teritorija yra mano. Dink iš čia!”. Tačiau kartais saugant teritoriją pasitaiko ir smurto atvejų – ginant teritoriją patinai gali netgi imti kandžiotis. Teritorijos nėra pastovios, patinas gali pereiti netgi į kitą gretimais esančią kūdrą.

Kuomet tritonas pamato patelę, jis imasi priemonių ją sudominti. Tai vadinama tuoktuvių elgsena ir yra sudayta iš trijų fazių:

1. orienatvimo fazė – jos metu tritono patinas stengiasi patraukti patelės dėmesį vydamasis ją, uostydamas jos kloaką ir užimdamas poziciją priešais ją. Kartais patelė nuplaukia šalin, tačiau jei ji susidomi ji stovi ramiai, o snukutį atsuka į patiną;
2. pasirodymo fazė – pati ilgiausia tuoktuvių dalis. Būtent šios fazės metu patinas turi įrodyti patelei, kad jis yra vertingas gerbėjas. Tam jis pasitelkia platų uodegos ir kūno judesių diapazoną, kurie yra būdingi jo rūšiai. Buvo atskirta mažiausiai 12 skirtingų strategijų, pasitaikančių šios fazės metu. Jos skirtingose rūšyse naudojamos skirtingose kombinacijose;
3. spermatoforo perdavimo fazė– patinas pasisuka nuo patelės ir veda ją šalin ropodamas prieš ją. Jo uodega virpa. Jeigu patelė vis dar reaguoja, ji seks iš paskos ir snukučiu prisilies prie patino uodegos. Šis veiksmas yra signalas patinui išleisti spermatoforą. Padėjęs jį ant substrato, patinas turi manipuliuoti patele taip, kad ši jį paimtų. Taigi, paėjęs daugmaž per savo kūno atstumą, jis sustoja, pasisuka 90o kampu ir užblokuoja partnerei galimybę eiti į priekį. Patelė pasislenka dar truputį į priekį, taip, kad vėl snukučiu prisiliečia prie patino uodegos, o jis atsako truputį pastumdamas ją atgal uodegos išlenkimu. Patelės pasturgalis užkliūna už spermatoforo ir šis patenka į jos kloaką.

Tc tuoktuvės

Skiauterėtojo tritono tuoktuvių elgsena.

Tv tuoktuvės
Paptastojo tritono tuoktuvių elgsena.

Paveiksliukai paimti iš Griffiths R. (1996) Newts and Salamanders of Europe. London, San Diego, New York: Academic Press.

 

Į viršų

7 atsakymai

  1. Nesu girdėjus, kad Lietuvoje kas nors nelaisvėje veistų ir pardavinėtų tritonus. Taigi jie yra laukiniai gyvūnai, kurių nei gaudyti, nei pardavinėti, nei pirkti negalima.

  2. Grazus ir naudingas straipsnis bei puslapis! Aciu uz informacija.

  3. labai grazus straipsnis, vaikysteje gaudydavom situs gyvunelius tokiam griovi….esu macius daugybe tritonu ir sie poravimosi budai dalimis matyti 🙂 tada tik nezinojom, kad jie taip poruojasi 🙂

  4. Labai šaunus puslapis, ačiū už informaciją, buvo įdomu 🙂

  5. Perskaičiau ir prieš akis visas vaikystės dienos praleistas prie kūdros prisiminiau. Žinojau, kad jie tritonai, betTikėjau, kad jie sumažinti drakonai.

  6. pirtyje radau peržiemojusius tritonus. ką daryti su jais? Ar galima pernešti į savo kūdrą už 300km?

  7. Naktimis dar šalta, gal dar palaukite, tegul pabūna šiltai pirty:) O kai norės, tai tegul eina patys.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: