Paprastasis tritonas

TURINYS:

• Apibūdinimas
• Paplitimas ir buveinė
• Sezoninės migracijos ir elgsena
• Mityba
• Kas kenkia paprastąjam tritonui?

Yra turbūt dažniausiai sutinkamas iš visų tritonų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Lotyniškai jis vadinamas Triturus vulgaris, kas reiškia dažnas. Angliškas pavadinimas – Smooth newt – apibūdina jo lygią odą. Šitą gyvūną pirmas 1758 metais moksliškai aprašė Linėjus, kuris padarė tą pačią klaidą, kurią ir dabar, praėjus ketvirčiui amžiaus, dažnai daro paprasti lietuviai nebiologai. Linėjus paprastąjį tritoną priskyrė Europos driežų genčiai Lacerta. Žinoma, sistematinė padėtis vėliau buvo pataisyta ir dabar paprastasis tritonas priklauso uodeguotiesiems varliagyviams.

Apibūdinimas

Šitos rūšies patinai ir patelės yra panašaus dydžio. Suaugę tritonai dažniausiai būna 9, kartais 11, centimetrų ilgio. Kai kuriuose kraštuose jie būna dar mažesni. Vandeny jų oda lygi, tačiau kai vaikšto sausumoje šiek tiek sušiurkštėja. Spalva būna gana įvairi, tačiau dažniausiai gelsvai ruda. Paprastojotritono patinas veisimosi metu:

Piešiniai paimti iš http://www.ittiofauna.org/webmuseum/anfibi/triturus_vulgaris01.htm

Paprastojo tritono pilvas orandžinis, su šviesesnėmis geltonomis juostelėmis šonuose ir apskritomis juodomis dėmėmis. Pagal tai paprastąjį tritoną nesunku atskirti nuo skiauterėtojo.

Pavasarį, veisimosi metu, patinai turi aukštą banguotą skiauterę, kuri tęsiasi nuo snukučio iki uodegos galo. Skiauterė būna aukščiausia nuo balandžio iki birželio, o skiauterės aukštis parodo kiek spermos patinas gali pagaminti. Žinoma, ne mums, o tritonų patelėms. Patelės supranta – kuo aukštesnė skiauterė – tuo pajėgesnis patinas. Patinų skiauterė išlieka ir po birželio, tačiau tuomet ji būna daug mažesnė.
Į viršų
Paplitimas ir buveinė

Randamas beveik visoje Europoje (išskyrus Pietų Prancūziją, Iberijos pusiasalį, Pietų Italiją ir daugumą Viduržemio jūros salų) ir nemažoje dalyje Vakarų Azijos. Lietuvoje paprastasis tritonas plačiai paplitęs, įprastas.

Žemėlapį su paprastojo tritono paplitimu galima surasti:

http://www.globalamphibians.org/servlet/GAA?sourceTemplate=Ltabular_report.wmt&loadTemplate=Ldetail_report.wmt&selectedReport=&summaryView=Ltabular_report.wmt&elKey=15106&paging=home&save=true&startIndex=1&nextStartIndex=1&reset=false&offPageSelectedElKey=15106&offPageSelectedElType=species&offPageYesNo=true&selectedIndexes=15106

puslapio apačioje.

Dažnai randamas sausumoje, po rastais ir akmenimis drėgnose vietose, ir neretai palaikomas driežiuku. Veisiasi įvairaus dydžio kūdrose, kurių pH ne mažesnis už 6,5. Kūdroje gali pasilikti ir vasaros metu. Dažnai gyvena kartu su skiauterėtais tritonais. Nors veisiasi įvairaus dydžio ir būklės kūdrose, ypač mėgsta tas, kuriose yra daug vandens augalijos ir nesiveisia tekančiame vandenyje.

Taip atrodo tritonų mėgstamos kūdros

Veisimosi metu kiaušiniai tritono patelė lipdo kiaušinius po vieną prie vandens augalų. Juos surasti būna sunku. Lervos baigia metamorfozę ir vandens telkinius palieka vidurvasary, po to, prieš sugrįždamos veistis į vandens telkinį, du metus gyvena vien tik sausumoje. Veisiasi paprastai mažuose (mažesniuose nei 100m2) vandens telkiniuose, dažniausiai stipriai apaugusiuose augalais. Tačiau ši rūšis yra lanksti ir gali veistis įvairiuose vandens telkiniuose. Mažiausiai pusė vandens telkinio turi būti atvira saulės šviesai.
Tačiau ši rūšis yra ganėtinai prisitaikius buvimui sausumoje ir randama ganėtinai toli nuo vandens buveinių miškuose, laukuose, soduose ar dirbamoje žemėje. Dienos metu jie slepiasi urveliuose ar po rastais arba akmenimis, o aktyvūs būna nakties metu, kai temperatūra būna aukštesnė nei 7oC, ypač aktyvūs būna po lietaus. Tuo metu jie medžioja smulkius bestuburius ar savo lervas. Įprastu atveju ši rūšis yra susijusi su miško buveinėmis, ganyklomis ar kitomis intensyviai nenaudojamomis teritorijomis, tačiau ji paplitus ir daugelyje tokių buveinių kaip sodai ar ūkiai.

Paprastasis tritonas sausumoje

Lietuvių duomenimis priklausomai nuo vandens telkinio gylio, dydžio bei telkinį supančio kraštovaizdžio ypatybių paprastojo tritono gausumas įvairiuose vandens telkiniuose skiriasi. Užliejamose pievose, 0,2 – 5 ha ar didesniuose tvenkiniuose bei ežeruose 1 tritonui vidutiniškai tenka 14 – 32 m2 akvatorijos. 1 – 2 arų ploto kūdrose ar balose jų esti po kelias dešimtis; vienam individui vidutiniškai tenka 3 – 7 m2. Šiltose, sekliose vandens telkinių vietose tankumas siekia 1 – 23 ind./m2 (duomenys iš “Lietuvos faunos“).

…ir vandenyje

Vasaros pradžioje sutinkamas atviruose, įsaulyje esančiuose vandens telkiniuose. Vasaros pabaigoje ir rudenį išeina į sausumą ir aptinkami miškuose, laukų pakraščiuose, sodybvietėse, soduose, karjeruose, parkuose. Žiemoja sausumoje, kur sutinkami pavieniui ar nedidelėmis grupėmis. Dažniausiai slėptuvėse surandama po 2 – 11 tritonų. Žiemoja įvairiose slėptuvėse: po rąstais, kelmais, vandens telkinių pakraščių šlaituose (duomenys iš “Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlaso“)
Į viršų
Sezoninės migracijos ir elgsena

Dauguma tritonų į kūdrą atkeliauja ankstyvą pavasarį. Jų migracija trunka daugmaž keturias savaites. Tačiau kai kurie tritonai ir žiemoja kūdroje. Periodas, kurį tritonai per metus praleidžia kūdroje, gali tęstis nuo 50 iki 200 dienų. Suaugę individai ir jauni, ką tik išsivystę, tritoniukai migruoja dar sykį vėlyvą vasarą arba rudenį. Tik šį sykį jie keliauja priešinga kryptimi – į sausumą. Dažniausiai jie keliauja netoli ir būna įpratę gyventi būtent savo teritorijoje. Pavyzdžiui, yra ištirta, kad Norvegijoje paprastasis tritonas gyvena konkrečiame daugmaž 35 kvadratinių metrų plotelyje. Jauni tritoniukai labiau linkę bastytis, nei suaugę.

Mityba

Paprastasis tritonas, kaip ir dauguma kitų tritonų yra ėdrus mėsėdis ir minta įvairiais organizmais pradedant nuo dafnijų baigiant mažais tritonais.

Tritono maistas

Dafnija (iš http://www.chasewater.org.uk/)

vabzdžio lerva(iš http://entomology.unl.edu/)

varlės buožgalvis (iš http://www.countrysideinfo.co.uk/)

Kai maisto būna daug tritonai minta įvairaus dydžio grobiu, bet kai maisto būna mažiau tritonai jį renkasi pagal maisto dydžio ir pagavimo sunkumo santykį. Į medžioklę tritonai išsiruošia prieblandoje ar jau visiškai sutemus. Patelės labiau naktinės negu patinai.
Į viršų
Kas kenkia paprastąjam tritonui?

Didėjantis trąšų ar teršalų kiekis vandenyje mažina ten gyvenančių paprastųjų tritonų tankumą. Be to, trąšos sukelia veisimosi kūdrų užžėlimą ir tritonams nebelieka kur veistis. Veisimosi kūdros užželia dėl natūralios sukcesijos net jei aplinka ir nėra stipriai teršiama, todėl kūdros turi būti prižiūrimos.

Ir suaugėliai, ir lervos yra stipriai medžiojami paukščių, žuvų ir daugelio vandens vabzdžių. Šita tritonų rūšis sugeba išlikti vandens telkiniuose, kuriuose gyvena žuvys, bet, plėšrios žuvys suėsdamos prasčiau pasislėpusias tritonų lervutes, gerokai sumažina jų paprastųjų tritonų populiacijos tankumą.
Į viršų