Skiauterėtasis tritonas

TURINYS:

• Kaip atpažinti skiauterėtąjį tritoną?
• Paplitimas ir buveinė
• Sezoninės migracijos ir elgsena
• Mityba
• Kodėl skiauterėtieji tritonai nyksta?

Skiauterėtasis tritonas (moksliškai vadinamas Triturus cristatus) pats didžiausias iš Europoje gyvenančių tritonų. Ne veltui angliškai jis vadinamas Great Crested Newt. Suaugę gali pasiekti 17 cm ilgį, bet dažniau būna tik 12 – 14 cm.

Kaip atpažinti skiauterėtąjį tritoną?

Piešiniai paimti iš:
http://www.ittiofauna.org/webmuseum/anfibi/triturus_cristatus01big.htm

Žiūrint iš viršaus skiauterėtieji tritonai atrodo tamsūs, kone juodi. Pilvas orandžinis, išmargintas netaisyklingais juodais plėmeliais – pagal tai lengva atskirti nuo paprastojo tritono – paprastųjų tritonų pilvo šonuose spalva blankesnė, tačiau svarbiausia – juodos dėmės būna taisyklingai apskritos. Patinai turi skiauteres, tačiau tokios didelės jos būna tik pavasarį – tritonų poravimosi metu. Tačiau skiauterė taip pat gali pagelbėti norint atskirti skiauterėtąjį tritoną nuo paprastojo – ji nėra vientisa – tęsiasi išilgai nugaros, baigiasi ir vėl atsiranda ant uodegos.

Paplitimas ir buveinė

Randamas beveik visoje Europoje, išskyrus pietvakarinę dalį. Nors kartais sutinkamas net 2km aukštyje, tačiau labiau ši rūšis mėgsta gyventi žemumose, todėl dažniausiai randama žemiau nei 90m. Negyvena Airijoje, pietų Prancūzijoje, Ispanijoje, pietų Graikijoje ir Viduržemio jūros salose.

Į viršų

paveiksliukas iš http://eunis.finsiel.ro/

rūšiai iškilus maža grėsmė (Lenkija)
gausumas mažėja (Danija)
reta (Vokietija)
reikalaujanti priežiūros (Švedija)
trūksta duomenų (Lietuva ir Graikija)
pažeidžiama (Prancūzija ir Suomija)
yra pavojuje (Norvegija)

Lietuvoje ši rūšis nedažna, lokaliai paplitusi, vietomis reta. Dažniausiai sutinkama Pietų ir Pietryčių Lietuvoje. Gausumas kelis kart mažesnis nei paprastojo tritono tuose pačiuose vandenyse 0,2 – 5 ha vienam tritonui vidutiniškai tenka 41 – 93 kvadratiniai metrai akvatorijos. Nedidelėse, bet giliose kūdrose, jų tankumas didesnis, 1 individui tenka 4 – 7 kvadratiniai metrai ploto (duomenys iš Lietuvos faunos)

Skiauterėtojo tritono paplitimas Lietuvoje (Vaičiūnaitė R. 1992.)

Jei skiauterėtieji tritonai gyvena jūsų kaiminystėje prašom parašyti puslapio kūrėjui adresu skiauteretastritonas@gmail.com

Veistis mėgsta gana giliuose vandens telkiniuose, mažiausiai 50 cm, tačiau veisimosi kūdros gali būti iki 2 m gylio. Aptinkami netgi neprižiūrimuose plaukimo baseinuose. Tritonų paplitimą įtakoja vandens rūgštingumas ir kitos cheminės charakteristikos. Labiausiai skiauterėtiesiems tritonams patinka neutralaus pH ar šiek tiek šarminiai vandens telkiniai, t.y. tokie, kuriuose pH būna nuo 6,5 iki 8,5. Labai retai šitie gyvūnai aptinkami vandens telkiniuose, kurių pH mažesnis nei 6 išskyrus Norvegijos tritonų populiacijas.

Rudenį ir žiemą skiauterėtieji tritonai gyvena daugiau sausumoje.Tuo metu jie randami po akmenimis ar drėgna augalija. Kartais jie ir žiemoja tokiose vietose. Kai kuriose vietovėse ir lervos, ir suaugėliai pasilieka žiemoti vandenyje. Tokiu atveju lervos metamorfozė užsitesia iki kitos vasaros.

Į viršų

Sezoninės migracijos ir elgsena

Ankstyvą pavasarį, kai žemės temperatūra pasiekia 5 laipsnius skiauterėtieji tritonai ima lįsti lauk iš savo žiemojimo slėptuvių, o kai temperatūra pasiekia 7 laipsnius, suaugę tritonai sugrįžta į vandenį. Jie keliauja tik naktį ir patinai į kūdras atkeliauja pirmiau nei patelės, kadangi jiems reikia užsiimti poravimuisi tinkamas vietas.

Tuoktuvės ir kiaušinių dėjimas gali vykti ir gana žemose temperatūrose, tačiau palankiausia temperatūra 15- 20 laipsnių. Tačiau skiauterėtieji tritonai yra pastebėti ir plaukiojantys po ledu.

Nors ir suaugėliai, ir jaunikliai kartais pereina iš vienos kūdros į esančią kaiminystėje, tačiau šita rūšis labiausiai iš visų tritonų rūšių pripranta prie savo gyvenamos vietos.

Į viršų

Mityba

Grobio dydis priklausonuo tritono dydžio, taigi skiauterėtieji tritonai maitinasi didesniais gyvūnais nei paprastieji. Kartais skiauterėtieji paįvairina savo mitybą paprastaisiais.

Skiauterėtojo tritono maistas

vandens asiliukas (iš http://guillaume.doucet.free.fr/)

sraigė (iš http://www.aquaryus.com/escargots/limnaea-stagnalis.html)

dėlė

(iš http://www.ci.austin.tx.us/preserves/fotolch.htm)

Skiauterėtas tritonas dažniausiai minta ant dugno gyvenančia gyvūnija.

Į viršų

Kodėl skiauterėtieji tritonai nyksta?

Ši rūšis saugoma daugumoje Europos valstybių, taip pat ji saugoma ir Buveinių direktyvos II priede. Ši rūšis saugoma ir Lietuvos Raudonojoje knygoje 3 kategorijoje.

Kodėl rūšis, tokia gimininga kitai plačiai ir gausiai paplitusiai rūšiai – paprastajam tritonui – tampa vis rečiau ir rečiau sutinkama?

Skiauterėtajam tritonui kenkia beveik tie patys veiksniai kaip ir paprastajam, t.y. vandens telkinių užterštumas, plėšrūnai, buveinių naikinimas. Skiauterėtas tritonas itin jautrus vandens kokybės pokyčiams. Todėl jam patys kenksmingiausi veiksniai yra pramoninė vandens tarša, vandens telkinių drenažas ir sunaikinimas. Natūralių veiksnių, pavyzdžiui, vandens telkinių užžėlimo, seklėjimo ir eutrofizacijos, įtaka yra kenksminga miestuose ar netoli arealo ribos gyvenančioms populiacijoms.

Be to, reiktų prisiminti, kad kai kurios rūšys yra gerokai lankstesnės nei kitos. Paprastieji tritonai sėkmingai įsikuria žmonių iškastose kūdrose, jie gali žiemoti rūsiuose ir kitose antropogeninės kilmės slėptuvėse. Tuo tarpu skiauterėtiesiems reikia natūralių buveinių – jie žiemoja brandžiuose lapuočių miškuose. Kadangi natūralios buveinės vis labiau išnaikinamos, tai skiauterėtieji tritonai nebeturi kur gyventi.

Be to, skiauterėtųjų tritonų lervos nesislapsto tarp augalijos kaip paprastųjų, jos plaukioja atvirose vietose ir jei vandens telkinyje gyvena žuvys, lervos būna iškart suėdamos.

Tos kūdros, kuriose negyvena žuvys, paprastai žmonėms nerūpi, todėl jos užželia ir po kurio laiko vietoj jų lieka viso labo drėgna vieta, kurioje nėra vandens ir tritonai negali ten veistis.

Skiauterėtasis tritonas

Į viršų